Mediniai namai yra gyva kultūros tradicija Šiaurės šalyse. Paviršiaus apdorojimas pagerina medienos ilgaamžiškumą ir išvaizdą, taip pat padeda pastatui įsilieti į jo aplinką. Dabar šalia tradicinių išorinių pilno dengimo dažų egzistuoja nauja permatomų dangų karta. Tačiau permatom medienos apdaila kelia savo iššūkių.
Daugelis žmonių nori, kad paviršiai išlaikytų natūralią medienos išvaizdą, bet dengiant išorinę apdailą reikėtų atsižvelgti į oro sąlygas. Projektuodami medinį pastatą turėtumėte nuspręsti, kaip norite, kad išorinės sienos atrodytų po penkerių ar 30 metų. Jei nenorite senai atrodančios pilkos medienos, turėsite apsaugoti medieną.
Skirtingai yra su vidaus mediniu interjeru - einant metams mediena iš lėto keičia spalvą ir išvaizdą, todėl medinis paviršius dažnai apsaugomas permatomu laku, vašku ar alyva. Taip pat galima palikti visiškai neapdorotą.
PERMATOMA AR NEPERMATOMA APDAILA - IŠVAIZDA IR PRITAIKYMAS
Šiaurės šalyse medienos fasadai dažniausiai gaminami iš spygliuočių - eglės ar pušies, kurias lengva apdoroti įvairiais būdais. Žmonės dažnai nori naudoti permatomą apdailą ant rąstinių namų, taip norėdami išlaikyti medienos masyvo pojūtį, tuo tarpu namai, kurių apdaila medienos dailylentės ,dažniausiai naudojami nepermatomi dažai. Abi apdailos rušys turi techninių savybių, dėl kurių gali būti naudinga viena ar kita apdailos galimybė. Lygiam obliuotam paviršiui geriau naudoti permatomą dangą, nes be plėvelės ar plonasluoksnio paviršiaus yra lengviau prižiūrėti.
Vienas iš kriterijų renkantis paviršiaus apdailą yra tai, kaip dažnai galėsite ir norėsite atnaujinti. Permatomą (skaidrią) apdailą reikia atnaujinti daug dažniau nei nepermatomą. Geriausias pasirinkimas ilgaamžiškumui tai nepermatoma (pilno dengimo) danga ant šiurkščios medienos.
Permatoma rąstinio namo apdaila šešėlyje ir po 15 metų gali visiškai nepasikeisti, o saulėtą pietinę pusę gali tekti atnaujinti ir po kelių metų. Tonuota apdaila apsaugo nuo saulės spindulių.
Bet kokia lauke naudojama permatoma apdaila turėtų būti tonuota. Pigmentas (ty spalvų dalelės) sustabdo UV spinduliavimą, kuris ardo medienos ląsteles bei ligniną . Kuo labiau tonuota danga, tuo lėčiau medienos paviršius sensta. Kitaip tariant, kuo stipresnė ir nepermatomesnė spalva, tuo geresnė jos apsauga nuo saulės. Visiškai bespalvis medžio impregnantas ar lakas neapsaugo nuo UV spindulių, todėl apdorotas paviršius papilkės taip greitai, kaip ir neapdorotas. Taip pat yra skirtumų tarp pigmentų, todėl spalva turi reikšmės apsaugai nuo UV. Pavyzdžiui, geltoni ir raudoni pigmentai, esantys geležies oksiduose, daug geriau atlaiko UV spindulius nei organiniai mėlyni.
RIŠIKLIS SURIŠA PIGMENTĄ SU MEDIENA IR APSAUGO NUO ELEMENTŲ, KURIE ĮTAKOJA IŠVAIZDĄ IR ILGAAMŽIŠKUMĄ